Būsto apdailos abėcėlė: patarimai įsirenginėjantiems namus

2_143_76ca01c904cd4ab89caa3899e092d06d_014Įsigyti būstą naujos statybos name – didelė šventė kiekvienam žmogui. Vis dėlto po įsigijimo seka kitas kur kas mažiau džiugus ir sunkesnis darbas – naujosios gyvenamosios vietos įrengimas. Dažnas butą, namą ar kotedžą įsigyja tik su daline apdaila, tai reiškia, kad visiškai viską įsirengti reikia patiems. Deja, perkant pirmąjį būstą savo gyvenime tai nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti. Tad nuo ko pradėti naujo būsto įsirengimą ir ką būtina žinoti kiekvienam naujakuriui?

Išsiaiškinkite, ką reiškia „dalinė apdaila“. „Pradėti reikėtų nuo to, kad dažnai perkant būstą naujos statybos name pardavėjai nurodo, kad jis yra su „daline apdaila“. Ši sąvoka nėra reglamentuota ir kiekvienu atveju gali reikšti ką kitą, tad dar prieš įsigyjant butą, namą ar kotedžą pardavėjų reikia klausti, ką jų atveju reiškia toji „dalinė apdaila“. Dažniausiai po šiuo žodžių junginiu slepiasi tai, kad būste (bute, name ar kotedže) bus suformuotos patalpos, t. y. pastatytos pertvaros, nutinkuotos mūrinės sienos, įrengtas grindų pagrindas su garsą izoliuojančiais sluoksniais, įrengti vamzdynų įvadai (kanalizacija, vandentiekis), padarytas elektros įvadas, kartais minimaliai išvedžiota elektros instaliacija“, – sako „Knauf“ technikas Kastytis Vaseris.
Darbų seka įsirenginėjant būstą.

Pasak K. Vaserio, prieš pradedant bet kokius apdailos darbus rekomenduojama pasidaryti detalų interjero planą, o geriausia, kai tai padaryti padeda specialistai – interjero dizaineriai. Turint projektą verta sudėlioti darbų seką. Pirmiausia svarbu pabaigti betonavimo, tinkavimo darbus, vėliau – įrengti inžinerines sistemas: elektros, vandentiekio, vėdinimo ir kitas instaliacijas. Tuomet seka sienų glaistymas, plytelių klijavimas, stacionarių baldinių sistemų, tokių kaip spintos, įrengimas, grindų dangos klojimas

Kaip tinkamai paruošti sienas?

Vienas svarbesnių būsto įrengimo etapų – sienų ir lubų parengimas apdailai. Prieš to imantis ypatingai svarbu iš anksto numatyti, kokia siena ar lubos bus: tapetuotos, klijuotos plytelėmis, dažytos, jei dažytos, tuomet kaip – matiškai, pusiau matiškai, pusiau blizgiai, ar blizgiai. Visa tai būtina žinoti norint teisingai paruošti paviršių, išvengti perteklinių darbų. Nemenkas iššūkis ruošiant sienas – išsirinkti tinkamą glaistą. Šių produktų pasiūla yra milžiniška, tačiau reikėtų žinoti, kad yra trys pagrindinės glaistų grupės: polimeriniai (džiūnantys ore), gipsiniai (chemiškai besirišantys, kietėjantys) ir cementiniai. Gyvenamo būsto įrengimui dažniausiai pasirenkami gipsiniai arba polimeriniai glaistai. Pirmasis – tais atvejais, kai reikalingas glaistymas didesniu (arba skirtingu, t. y. glaistoma viena plokštuma, tačiau viena dalis reikalauja, pavyzdžiui, 0–1 mm, o kita – 2–5 mm sluoksnio) sluoksniu, pavyzdžiui, dengiant glaistą ant kalkių ir cemento tinko paviršiaus, antrasis – kai glaistoma nedidelio storio sluoksniais.

Sienas ir grindis apsaugokite nuo drėgmės.

Ruošiant sienas tolimesnei apdailai reikėtų nepamiršti ir hidroizoliacijos – apsaugos nuo vandens daromos žalos. Hidroizoliuoti rekomenduojama tas patalpas ir jų vietas, kur sienas ir grindis tiesiogiai veiks vanduo. „Standartiniame gyvenamajame būste hidroizoliuoti reikėtų vonios kambario bei tualeto grindis ir sienas tose vietose, kur galimas tiesioginis kontaktas su vandeniu. Taip pat rekomenduojama hidroizoliuoti ir virtuvės sienų dalis, pavyzdžiui, aplink praustuvę, ant kurių gali taškytis vanduo. Hidroizoliacija įprastai dengiama prieš sienų apdailą, dažniausiai, plytelių dangos klojimą, o jos tipas parenkamas pagal pagrindo savybes ir galimą vandens apkrovos intensyvumą. Labai svarbu pasirinkti ne atskirą hidroizoliaciją, o jos sistemą, nes vandens nelaidumą būtina užtikrinti ne tik plokštumoje, bet ir kritinėse vietose: grindų ir sienų sandūrose, sienų vidiniuose kampuose ir ypač trapų bei vamzdžių įvadų srityse“, – pataria specialistas. Pasak techniko, tokiose kritinėse vietose turėtų būti naudojamos papildomos hidroizoliacinės detalės: tarpinės, manžetai, hermetikai. Be jų garantuoti hidroizoliacijos neįmanoma.

Klijuojant plyteles svarbu pasirinktos medžiagos.

Klojant plyteles dažniausiai pasitaikanti klaida – brangių plytelių įsigijimas, bet netinkamas, nekokybiškas jų išklojimas. Dažnai geroms plytelėms naudojami netinkami klijai, nekokybiškai paruošiamas pagrindas ar technologiškai neteisingai įrengiamos siūlės. „Plytelių klijavimas reikalauja žinių, įgūdžių ir sugebėjimų. Jei naudojamos įprastos, nebrangios, standartinių matmenų plytelės, suklysti yra sunkiau: darbo brokas retai būna akivaizdus. Visai kita situacija būna tuomet, kai imamasi klijuoti išskirtines plyteles: didelių matmenų, natūralaus akmens ar pasižyminčias ypač mažu įgeriamumu. Tokiais atvejais būtina pasirinkti tinkamus gruntus, plytelių klijus, siūlių užpildus bei hermetikus ir, žinoma, savo darbą puikiai išmanančius profesionalus – tik tuomet rezultatas bus tenkinantis“, – sako K. Vaseris.

Grindų garso izoliacija – kaip ją užtikrinti?

Atliekant būsto apdailos darbus yra pats laikas atkreipti dėmesį į grindų konstrukciją ir dangą. Ir daugiabučiuose, ir kotedžuose ar kelių aukštų individualiuose namuose dažnai pasitaiko problema, kai neapgalvojamas galimas smūginis triukšmas, jis pastebimas tik baigus apdailos darbus, o tokioje stadijoje retas ryžtasi vėl veltis į nemažai kainuojančius grindų perdarymo darbus. „Smūginis triukšmas yra garsas, sklindantis nuo vaikščiojimo, bėgiojimo. Jį gerai slopina grindų konstrukcijose esantys smūginio triukšmo garso izoliacijos sluoksniai, dėl kurių nėra kieto kontakto su perdanga ar besiribojančiomis sienomis: būtent jomis sklinda garsas. Vienas iš paprasčiausių bei efektyviausių sprendimų, norint išvengti šios problemos – plaukiojančios grindų dangos, laminatas ar parketas ant garsą izoliuojančio sluoksnio“, – sako K. Vaseris. Pasak techniko, garso izoliacija būna dar geresnė, jei naudojama masyvi gipso plaušo plokštė su garsą izoliuojančiu pasluoksniu. Paklojus tokią plokštę (suklijuojant ją viena su kita, tačiau niekaip netvirtinant jos prie pagrindo ar besiribojančių sienų) gaunamas sąlyginai masyvus naujas grindų pagrindas ant efektyvaus garsą izoliuojančio sluoksnio. Tokiu atveju galima kloti ir neplaukiojančias grindų dangas – pavyzdžiui, kilimą, klijuojamą parketą, plyteles.